sauglus

sauglùs, -ì adj. (4) Lkm atsargiai dirbantis, mokantis elgtis: Būk sauglùs su mašina Trgn.

saugliaĩ adv.: Saugliaĩ dirba Trgn. Saugliau būtų padaryt Zr. Saugliaũ ir tu apseik Trgn. | Kai maža bus, tai, ir saugliaĩ (taupiai, apsižiūrėdamas) šerdamas, pašaro pristigsi Vj.